Ne visada viskas "okey": kas slepiasi po šypsena

Vėlyvo kavos puoduko su kofeinu pasekmės – negalėjimas užmigti iki paryčių. Tačiau išgirdus šią dainą (Flora Cash - You're Somebody Else), tarsi mintys sugulė galvoje, kurios kažkur iki tol skraidė ore...

Šiomis nuostabiomis vasaros dienomis, kai visi, atrodo, leidžia geriausią laiką, kai srautas pilnas šypsenų, kelionių ir saulėtų emocijų, kažkaip norisi priminti:

Nieks visada nesijaučia "okey".
Net jei taip atrodo, kai vaikštai paviršiumi.

Apsidairius gali pamatyti:
kitame automobilyje sėdintį ir tyliai verkiantį vyrą,
moterį šaukiančią ant vaikų,
autobuse – žmogų, kuris nepakelia akių.
O jei labai atidžiai žiūrėsi – ir po nuo saulės akiniais besislepiančias ašaras.

Kiekvieną dieną į mano kabinetą įžengia drąsiausi žmonės – tie, kurie visą dieną sau (ir kitiems) kartojo, kad viskas gerai, bet galiausiai nusimeta kaukę ir ištaria: „visgi – ne“.
Kitiems prisipažinti reikia laiko, saugios erdvės – išdrįsti parodyti savo žmogiškumą.
Treti – net patys būna įtikėję, kad „viskas gerai“, nors kūnas ir emocijos rėkia kitaip.

Tad palieku šią žinutę čia – sau ir tau – kaip priminimą:
Net jei pasaulis sako „šypsokis“, tu gali jausti viską.
Net jei socialinėse medijose atrodo kitaip, tai tik vienas fragmentas, ne visas paveikslas.
Kaip diskutavom su drauge – juk niekas nefotografuoja savęs, kai verkia, kai pyksta, kai bijo ar nerimauja.
Tos emocijos būna tokios stiprios, kad net neateina mintis jas dokumentuoti. O ir dažnai – norim pamiršti, o ne kad po 2 metų primintų „Facebook Memories“.

Ir vis dėlto – būtent tos patirtys dažnai mus augina labiausiai.

P.S. Reflektyvūs klausimai – jei norisi sustoti:

– Kada paskutinį kartą paklausei savęs: „Kaip iš tikrųjų jaučiuosi?“
– Ką slepi po „viskas gerai“?
– Ar yra žmogus, su kuriuo gali būti visiškai atviras?