Šviesos paieškos tamsioje emocinėje krizėje: ką svarbu žinoti?

Svarbūs statistiniai faktai iš 2018 m. UK Psichikos sveikatos fondo tyrimo:
- 74 % apklaustųjų patyrė emocinę krizę, kai jautėsi priblokšti ir nesugebėjo susitvarkyti;
- 46 % dėl streso valgė per daug arba nesveikai;
- 29 % padidino alkoholio vartojimą;
- 16 % pradėjo arba padidino rūkymą;
- 51 % jautė depresijos simptomus;
- 61 % patyrė nerimo jausmą;
- 32 % turėjo minčių apie savižudybę.

Emocinės krizės priežastys gali būti tiek vidinės, tiek išorinės. Vidinės – tai nepasitikėjimas savimi, perfekcionizmas, savikritiškumas, nežinojimas ko nori iš gyvenimo. Išorinės – skyrybos, netektis, ligos atsiradimas, prasti santykiai šeimoje. Kartais mes net nesuvokiame tų priežasčių, tačiau organizmas siunčia signalus.

Pastebėjus bent vieną požymį, svarbu nedelsti ir kreiptis į psichikos sveikatos specialistus – tai toks pat svarbus žingsnis kaip kreiptis pas gydytoją, kai suskausta dantį. Uždelstas sprendimas gali komplikuoti situaciją, o gydymas taps ilgesnis ir sudėtingesnis.

P. s. Ar aš leidžiu sau pripažinti, kad patiriu emocinę krizę?
Ar drįstu ieškoti pagalbos ir atvirai kalbėti apie savo jausmus?

Emocinė krizė – tai žmogaus reakcija į tam tikrus gyvenimo įvykius, kuri gali būti labai įvairi ir intensyvi. Tai nėra tiesiog prasta nuotaika, bet gilus vidinis pokytis, kuris paveikia mūsų jausmus, mintis ir net fizinę būseną. Kai esame emocinėje krizėje, galime patirti nuotaikų svyravimus arba jaustis apatiški, prarasti motyvaciją ir gyvybingumą.

Fiziškai dažnai sutrinka miegas, gali pasikeisti apetitas – pradėti valgyti nesustodami arba visai nebevalgyti, sunku laikytis asmens higienos. Mūsų mintys gali tapti užstrigusios vienoje temoje, pasikartojančios ir kartais net itin tamsios, kai kyla minčių apie beviltiškumą ar net savižudybę.

Emocinės krizės poveikis jaučiamas ir santykiuose su kitais, darbe bei kasdienėje veikloje – viskas tampa sunkiau. Kadangi kiekvienas žmogus yra unikalus, ir emocinės krizės išraiška bei intensyvumas gali būti labai skirtingi.

Deja, susidūrę su tokiais sunkumais dažnai renkames trumpalaikes „pagalbos“ priemones – alkoholį, psichoaktyvias medžiagas, kurios bent trumpam numalšina skausmą, tačiau neišsprendžia problemos gilumo.